geluonis reikšmė
Kas yra geluonis? geluonìs, -iẽs sf. (3b) KI365, sm. Ldvn, gẽluonis, -io sm. (1) 1. vabzdžio puolimo ar apsigynimo organas, gylys (aculeus): Įlindusi geluonìs And. Laukinės bitės didesnė geluonìs Plš. Toks ilgas geluonìs Ldvn. Negaliu ištraukt tos geluoniẽs Mrk. Rankoj būta didelės geluoniẽs Všn. Nustojus gẽluonio bitė miršta Šl. Ištrauk man gẽluonį Plš. Su gẽluoniu iš bitės ir gyvuonį ištraukia Vlk. Medų po akim stato, o geluonį ažudengia SPII14. | prk.: Smertie, kame tavo geluonis? BPII8. 2. smaili gyvatės liežuvio viršūnė: Gyvatės geluonis dvišakas Lkv. Gyvatė šnypščia ir geluonį kaišioja rš. 3. vidurinė sukietėjusi voties pūlių dalis: Voties geluonìs labai giliai insėdus, negaliu ištraukt Mrk. Iš to skaudulio išejo toks didelis geluonis, kad ir dabar duobė ant sprando tebėr Grg. Gẽluonį išėmus, skaudulys greit užgyna Gr. Išspaudus geluonį, šunvotė išnyksta Lkš. 4. gyvuonis: Atplėšiau nagõs geluonį Ktk. Karvė nusilaužė ragą su geluonimi Trgn. 5. dagtis: Žvakės geluonìs BŽ595.