giminiuotis reikšmė
Kas yra giminiuotis? giminiuõtis, -ė smob. (2) Vrn giminaitis: Ten yra mano giminiuõčių daugel J. Nieko nesakyčiau, jeigu, neturėdami savo priderančio žodžio, paimtumėm nuo giminiuotės kalbos ir pasisavintumėm jįjį V.Piet. Jis ma[n] irgi giminiuõtis On.
giminiúotis, -iúojasi, -iãvosi su giminėmis laikyti giminystę, bičiuliautis, draugauti: Anuodu giminiúojas, t. y. togsta J. Jiedu giminiúojas jiems, t. y. sakos esą giminės jųjų J. Jie giminiúojas nuo seno Dkš. Nors nekokie giminės, ale vis dar giminiúojasi, kviečiasi Srv. Jau dabar tai nesigiminiúoja giminės Skr. Koki anys giminės, jei nesgiminiúoja Vj. Da jie vis giminiúojasi Kt. | prk.: Šitos rūšies aplinkybiniai žodžiai giminiuojasi su priežasties ir laiko aplinkybėmis J.Jabl. ^ Katė su žiurke nesigiminiuõs Jnš.