griūtis reikšmė
Kas yra griūtis? griūtìs sf. (4) 1. DŽ sniego ar žemės masės griuvimas nuo kalno: Kaip amžino sniego griūtis pasileido nuo savo kalnų kalnėnai A.Vien. Iš čia pamatau aš, kaip griūtys uolų į bedugnę nugrimzta rš. 2. griūvantis, irstantis skardis, kalno sonas">šonas (griūvanti vieta): Čia pat stati kalno griūtis rš. Barkasas palietė žemę, trupindamas kreidinę pakriaušio griūtį sp.