gūrinėti reikšmė
Kas yra gūrinėti? gūrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, gurinė́ti J iter. dem. gūrinti; palengva, pasilenkus vaikščioti: Pulkas avių gūrinėja paežiais J.Balt. Ąžuolyne kažkas gūrinė́ja, turbūt grybauja Skr. Gūrinėjau po mišką per visą dieną, bet keseliuką bruknių tepririnkau Sb. Da anksti buvo, žiūriu – jis jau gūrinėja po kiemą Gs. Ką anas senas bedarys – gūrinė́ja po truputį apie namus, daugiau nieko Ob. Gūrinė́ja kaip višta per lytų Trg. Ilgai lis, kad vištos gūrinėja po lauką Jrb. Žąsys susitraukusios gūrinėja po kiemą Skr. Kaip tie ančiukai, visą dieną gūrinėdami, nepailsta? Lnkv.