išberti reikšmė
Kas yra išberti? išber̃ti, ìšberia, ìšbėrė tr., išbérti, ìšberia, išbė́rė J 1. K išpilti, išbarstyti: Neišber̃k pipirų tu čia besigrambaudamas Grg. Kad jas, tas vištas – užsikorė ir kruopas ìšbėrė Nmn. Aš pypkutį sumuščia, arielkėlę išgerčia, tabokėlę išberčia LTR(Br). | O dantis piktiemus išbersi visiemus KN3. | refl. tr., intr.: Maišas atsirišo, ir grūdai išsìbėrė ant žemės Rm. Išber̃kis grūdus iš klumpių Grg. 2. R47 išvėtyti: Paimk bertuvę ir išber̃k grūdus Jdr. Klojimo nebėra, kur javus išber̃sim Krp. Išberta (išbertų grūdų) duona baltesnė Šts. 3. Ar išsėti: Tris centnerius ìšbėrė Gs. Rūpinkitės akylai, kad, užardami lauką, daug visokio sau išber̃tumėt vasarojo K.Donel 4. išmėtyti, nuversti, nukelti spuogais, išspuoguoti: Jo veidas ìšbertas J.Jabl. Turbūt negeras vėjas užpūtė, kad burną ìšbėrė šašai Gs. Vaikui petį votim išbė́rė Rm. Vaikui ìšbėrė spuogais visą kūnelį Š. Jis niežų išbertas Rod. | refl.: Išsiberia man votys SD404. 5. refl. tankiai sudygti: Suarėm, suakėjom, kad išsibėrė svėrės Pc. 6. greitai ir aiškiai išsakyti, išpyškinti žodžius: Kad ìšbėrė žodžius, tai kap iš sieto Kb. Ką žinojo, visa išbėrė Ds. 7. refl. išsimesti (apie gyvulį): Išsibė̃rusi kiaulė Kv. \ berti; antberti; apiberti; atberti; įberti; išberti; nuberti; paberti; perberti; praberti; priberti; suberti; užberti