išdabinimas reikšmė

Kas yra išdabinimas? išdabìnimas sm. (1); Sut → išdabinti 1: Baisus jų seklyčios išdabìnimas: ir takai ištiesti, ir kvietkučių padaryta Gs. | refl.: Nežmoniškas ten josios ir išsidabìnimas – tiktų žvirbliam baidykle Lkš. Išsidabinimas pagal moterų žiūponių būdą R147. \ dabinimas; išdabinimas; nudabinimas; padabinimas