išganymas reikšmė
Kas yra išganymas? išgãnymas sm. (1) 1. SD443, K bažn. → išganyti 2: Žinojo gerai, jog tie krikščionys (kryžiuočiai) ne išganymo jų dūšios ieško, bet jų kraštą noria užimti S.Dauk. Išganymu širdį mano linksminu PK47. Gana ižganymop DP217. Duok mumus išgãnymą tavo Mž490. ^ Koks gyvenimas, toks ir mirimas, toks ir išganymas B. 2. → išganyti 4: Už kviečių išganymą gausi, vaikel, nuo tėvo! Slm. 3. refl. → išganyti 5 (refl.): Tai išsiganymas – pro duris nebeįlenda Ds. 4. didelis gerumas, gerovė; laimė; išgelbėjimas: Patsai ramumo nepažinęs, kitiems išganymą nešu Mair. Tai man dabar, žinai, išganymas! Ob. Po lietum linai raut – tai išgãnymas! Slm. \ ganymas; įganymas; išganymas; nuganymas; paganymas