mirimas reikšmė

Kas yra mirimas? mirìmas sm. (2) KI31; SD101, R → mirti. 1. mirtis: Uliutės mirimo dieną mano seneliai nuėjo į kapines jos kapo aplankytų A.Vien. Nuo savo Žemaičiūse įsikūrimo lig pat mirimo su didžiu įtempimu vedė ūkę M.Valanč. Dėku matušei už auginimą, jau nematysi mano mirimo JD1537. Nebuvo girdėties mirimo, o besanti mirusi pernai Šts. Nepyvalom mirìmo – pats ateita Šlu. Nuo mirimo vaistų neišranda, bet tik dėl sveikatos Sim. Priminė savo tėvelio paskutinius žodžius, pasakytus prieš pat mirimą rš. Nerašiau, kad miręs, ale ką prie mirìmo Str. Kad jau jautėsi arti mirimo, pašaukė savo vyrą Brt. Dėl badu nemirimo reik ėsti ir išmašinuotą pieną Trk. Gyviai ... mirimo vangsto, o gyvatą myl DP549. O tatai bylojo, ženklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Tuojau kaip paragausi, tad mirimu mirsi DP264. ^ Koks gyvenimas, toks ir mirimas (sakoma apie netvarkingai gyvenusius ir nelaimingai mirusius) Ėr, Škn, Jsv, An, Gs, Grz. Kaip žmogaus gyvenimas yra, taip bus ir jo mirimas B. 2. merdėjimas: Butkus papasakojo jai, koks buvo motinos mirimas rš. 3. SD344 mirtingumas. \ mirimas; apmirimas; įmirimas; išmirimas; numirimas; pamirimas; primirimas; užmirimas