iširas reikšmė

Kas yra iširas? ìširas, -à adj. (3b) Jn, K.Būg, BŽ20, Kv iširęs, palaidas, netvarkingas: Ìširas siūlas, kurs valnai suverptas J. Su ìširu siūlu negali siūti, t. y. kad nesukrus J. Išira siūlė R. Grūdai stova iširì šiaudūse ir džiūna Ggr. Pardegusi žemė yr išira (irstanti) Šts. Gaivinti linai yra iširi ir lugni (drėgni) Ggr. | prk.: Kur nebėr sutarimo, ten ìširas gyvenimas Vvr. iširaĩ adv.: Iširaĩ siuvai, kad greit irsta J.