išklibinti reikšmė

Kas yra išklibinti? išklìbinti 1. tr. išjudinti, iškrutinti; padaryti nebetvirtą, išklypusį: Taip jis priėjo prie virbalo, kurį Marius buvo išklibinęs rš. Vaikai, nekarokit ant vartų, ir tep jau išklìbinti Rmš. Išklibink aną kuolą Pš. Vėjas stulpus išklìbino Lš. | Žemė įleista, išklibint (išarti, išpurenti) negali – tik varputys Alk. | Surištas rankas išklibino (atsipalaidavo) ir pabėgo Ggr. | prk.: Spalio revoliucija išklibino imperializmą (sov.) rš. | refl.: Visi tie dantys dabar išsiklibino ir niekam nebetinka J.Jabl. Išilgame medyje sraigtai nelaiko ir greit išsiklibina rš. | Išsiklibinau (išsivadavau, išsprūdau) iš bepročio rankų, nenuspaudė Ggr. 2. refl. išsijudinti, išsimiklinti: Kelkis, išsiklibinsi prie darbo! Šts. Tinginys kol išsiklibina (išsirengia) darban, tai jo susiedai jau visa padarę būna Nč. \ klibinti; atklibinti; išklibinti; nuklibinti; paklibinti; parklibinti; razklibinti; užklibinti