išlapoti reikšmė

Kas yra išlapoti? 1 išlapóti intr. 1. N išleisti lapus, apaugti lapais: Kai tik saulė švelniau pašildys, ieva išlapos, apsikraus baltomis žiedų kekėmis J.Paukš. Krūmaliai išlapójo, būs pavasaris Lnk. Žiūrėk, kaip gražiai mūsų obelė išlapójo! Paį. Išlapójo kopūstai PnmŽ. Sausos lazdos kai išsprogs, žaliais lapais išlapos, tada sugrįšiu LTR(Mrj). Tai gražiai dygo, tai bumburavo, tai gražiai išlapojo JD66. | refl.: Išsilapójo šakos, t. y. į lapus išėjo, sugožė, suklėstė miškas J. Išsišakojo didžiom šakelėm, išsilapójo žaliais lapeliais (d.) Ktv. 2. išaugti, išvešėti: Diegas baltu beržu išlapójo Sv. O kai aukštai išlaposiu, spurgus užauginsiu LTR(Kp). Išlapojo į devynias šakeles JV473. Tai gražiai išlapojo, šakužes iššakojo N109. | refl.: Tokia obelis buvo, ant viso daržo išsilapójus, ir par vieną vasarą nudžiūvo Trgn. 3. prk. išgyventi, išbūti: Par žiemą išlapojo, o pavasarį mirė Ggr. \ lapoti; aplapoti; įlapoti; išlapoti; nulapoti; palapoti; pralapoti; sulapoti; užlapoti
2 išlapóti žr. išlapnoti: 1. Šuva visą kibirą pamazgų išlapójo Všk. Atlėkė ir išlapójo Smn. 2. Gi pro vartus tik ką išlapójo Paį. \ lapoti; atlapoti; įlapoti; išlapoti; nulapoti; parlapoti; prilapoti; sulapoti
3 išlapóti 1. tr. išskleisti: Sėdėjo mokytojai, ant stalo išlapoję žemėlapį rš. 2. refl. atsisegioti: Išsilapójo, išsibuvo kaip vasarą Ssk. \ lapoti; atlapoti; išlapoti; nulapoti