išpažintis reikšmė

Kas yra išpažintis? išpažintìs sf. (34b) 1. rš atviras pasipasakojimas. 2. Š, BŽ189 bažn. nuodėmių pasisakymas kunigui: Ėjo biesas išpažinties, bet kunigo gaspadinės pasibaidė (ps.) Sv. Apsiriko velnias, kunigo nepažinęs, – reikės dabar išpažintį atlikti Vlkv. Išklausysiu kaip prie išpažinties V.Kudir. Iž to gana raiškiai regėt reikalą iškratymo priejautos [sąžinės] pirma ižpažinties nusidėjimų SPII48. Ižpažintis jų (nuodėmių) ižtisai DK97.

Ką reiškia žodis išpažintojas? Visi terminai iš raidės I.