išsiurbčioti reikšmė
Kas yra išsiurbčioti? išsiùrbčioti Š, NdŽ iter. dem. 1 išsiurbti 3: Išsiurbčiojus ir išskambinus po geroką taurelę, liežuviai savaime atsirišo, ir net daktaras pavirto plepiu Vaižg. Ligonis šiaip taip per visą dieną išsiùrbčiojo metylių arbatos krūzelį Vkš. \ siurbčioti; išsiurbčioti; nusiurbčioti; pasiurbčioti; prisiurbčioti; užsiurbčioti