išsiurbti reikšmė
Kas yra išsiurbti? 1 išsiur̃bti, -ia, ìšsiurbė tr. K, Rtr, NdŽ; H 1. tam tikrais organais iščiulpti, ištraukti: Ìšsiurbė man dėlės daug kraujo Š. Žmogaus, darbininko galios išnaudojamos, tarsi voras išsiurbtų musės kraują Vd. Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės kvepiančios ir dvokiančios sugeba išsiurbti saldį medų M.Valanč. Iš syvo, katrą išsiur̃bia iš kvietkelių žydžiančių, dirba saldų medutį BM1(Kp). O ta muselė …, ant pat kraštelio šviesaus stiklelio tupėdama, ìšsiurbė [degtinėlę] JV1080. | prk.: Godinykas teišsiurb (išžinda) vis, ką jis tur BBPs109,11. ║ prk. išnaudojant atimti (jėgas, gėrybes): Madlikė mokosi siūti – Trumpjonis nenori, kad jinai tarnautų pas ūkininkus ir tie išsiurbtų jos visą jaunystę I.Simon. Kapitalistai norėjo išsiurbti iš liaudies ūkio kuo daugiau pelno (sov.) rš. Lietuva per karą buvo baisiausiai išvarginta, išsiurbta prš. 2. PolŽ58, DŽ1 tam tikrais prietaisais ištraukti: Ir kai tik tą kūdrą išsiurbė, tuoj tas laumės juostos galas slenka, slenka pamaži, tolyn ir nuslinko LTsIV589. Reikia išsiurbti bute dulkes, nušluoti laiptus sp. Iš stiklinio baliono išsiurbtas oras rš. 3. pro sučiauptas lūpas išgirkšnoti: Karvės visą vandenį iš griovio išsiurbė Krp. 4. menk. išgerti (alkoholinių gėrimų): Vyno po truputį išsiurbę, abu Pimpės atkuto J.Paukš. Tėvas buvo jau apsčiai [degtinės] išsiurbęs rš. \ siurbti; apsiurbti; atsisiurbti; įsiurbti; išsiurbti; nusiurbti; pasiurbti; persiurbti; prasiurbti; prisiurbti; susiurbti; užsiurbti
2 išsiur̃bti žr. 1 išsirpti 1: Slyvai išsiur̃bę Jnš. Čia atvažiavo mokytoja, kaip uoga išsiur̃bus, graži Lg. \ siurbti; įsiurbti; išsiurbti; prasiurbti; prisiurbti