uoga reikšmė

Kas yra uoga? úoga sf. (1) KBII83, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, úogos pl. (1) 1. SD144,158, SD73, H159, R, R55, MŽ, MŽ73, N, KI181, M, L, LL50 nedidelis, sultingas daugiasėklis augalo vaisius: Serbentų, agrastų, vynuogių vaisiai yra uogos rš. Išsirpusi úoga yra skani J. Pati pirmoja úoga žemauogė Aln. Úogos kai burbuliai, šviežios Klt. [Putinų] kekės sunkios, úogos sultingos Žl. Viešnė buvo aukšta, i tos úogos baisiai gražios Šts. Laukinės braškės y[ra] nedidilės tokios, úoga mažesnė Pkl. Parstupo úogos juodos Sdb. Úogos gražios, didelės, kap bulvaitės Mrj. Matai, kokios úogos – kaip kumelės Slk. Ė úogų nė kokių nebuvo Kli. Girios úogos tai ne krūmų: didelės, kaip juodiejie sarbentai Všn. An vieno kamieno buvo ben penkiosdešim úogų Ant. Ėglio úogos labai kvepia JnšM. Buvo jau úogos užmegztos tame laike i būtų suėdę tie vabalai Žlb. Úogos ar labai sirpsta, nepūsta? Svn. Nuejau – jau kieno apirinktos úogos! Klt. Liepos mėnesį atvažiuos padėt [vaikai] úogų skyt Grš. Rieškučiomi semk – kiek uogèlių! Drsk. Šliauždamas renku uogas SD31. Kaip tik užkabini, tai úogos pukš pukš – ir byra Slm. Šiemet úogų nuejęs nenustversi, reikia pasėdėt Slk. Gal kaip ir prisgaudelėsma (prisirankiosim) uogų KlbII7(Lkm). Uogų – nėr kur kojos pastatyt Tr. Nuo uogų ir grybų žemė marguliavo J.Bil. Kadai kur ėglių krūmai didžiausi, ė úogų – net juoda, ė dabar iškirto suvisu Švnč. Čia úogų tai daugel yra Šlčn. Ažtemę akys úogom Klt. Ir tų úogų šiemet, ir tų agrastų Dgp. Krūmaliai pyaugę pilni úogų Klp. Šakelės būs pilniausios úogų LKT42(Lc). Kaip mes vežėm mišką, tai užejom – vienos úogos Krp. Tik aplipę úogom krūmai – šakos lūžta Bsg. Šituose kirtimuose baisiai úogų būdavo Vdn. Kaipgi išrinks visas úogas, apjoja apjoja ir lekia Šmn. Kur kirtimai – tai antrą metą labai úogų yr Mšk. Šliūžos vienos: uogų nė balso Ggr. Daiktais ir mūsų mede (miške) buvo úogų Grv. Kap drėgmės nėra, ir úogų tep nėra Rud. Išnyko úogos – nebėr kur augti Krž. Gerai, kai yra úoga nusgnybt Klt. Musint dvi úogi tura Plng. Úogos, kai gert nori, – vandenio vietoj Dkk. Par gavėnią – silkės, grybai, úogos, slyvai Pšš. Úogos – ne pienas i ne smetona, nepavalgysi Klt. Aš uogas tik su pienu valgau Alv. Kisielių daro iš avižų ir úogų LKT211(Klvr). Kap trini úogas su cukrum, tai pasdaro tiršta kap jeknos Pv. Úogos su cukrumi arba medumi virintos I. Uoga vyno džiovinta (razina) SD328, Sut. Uogos vyno, bitinės, muškatelė SD158. Kartąją úogą sukramčiau neažmačius KlbIII15(Lkm). Džiovintų úogų, mėlynių davė Dgp. Tegu suvirina kiek uogùčių Dg. Spalgenų úogų einam einam, nešam nešam Skp. Uogaut mėlynų úogų (mėlynių) važiav[o] Drsk. Mėlynos úogos, kai žyvatinė, tai labai padedinėja Aps. Vaikai iš mokyklos tai sodan eina, tai úogas raško PnmR. Ir tu, diedai, eik uogaut, parneši uogų Lt. Onytė nebeateina, žinai, su úogom plūkias Slm. Septyniasdešimt rublių aš jau úogom išrinkau (užsidirbau) Slk. Su úogums kupčiavo Jrb. O jau an turgo tik úogos DrskŽ. Grybais, úogom [gyveno], šluotas rišdavo Žl. Sulėkė kuosos su varnom ir nulesė úogas Ktk. Jie nežydi, amalai, uogáitės būna geltonos an jų Mrc. Iš senovės tai buvo vadinamos lelijos, gandrasnapiai da kitaip: uogẽlės juodos pri lapo, visas stiebas apaugęs uogẽlėms Yl. Po šešias uogýtes, po penkias sulipę krūvelėm kačiauogės Klt. Eikiat, uogelìkių raste, pavalgyste Vdk. Prieisi uogìkę skyti, o čia, žiūrėk – driežiukas Krž. O tos uogẽlės, o tos juodosios vynu, midum kvepėjo JD15. Ir pražydo [putinas] baltaisiais žiedeliais, ir nunoko raudonoms uogelėms LLDIII605(Mtl). Kapgi graži putino uogẽlė, dar gražesnė Lietuvos mergelė DrskD61. Rinkėjelės susirinko, dar uogelės neišsirpo S.Dauk. Serbentelė – puikioji uogelė, siratelė – gražioji mergelė LLDIII224(Krtn). Saldi gardi uogužėlė ant mažiukėlės šakelės BsO65. Alyvužė su juodoms uogaitėms Kos148. Mana mergelė, miško paukštelė, nuejo girelėn uogelių rinktie LTR(Lp). Bernyti mano, jaunasis mano, noriu kalno uogẽlių JV840. Gerk, sakale, vyšnių uogas, o žirgelis avižėles LTR(Grl). Ir nukrito putino uogelė, ir sumindė žirgas po kojelių LTR(Šlčn). Jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenėlį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12. Kiek putino raudonų uogelių, tiek ant manęs neteisių žodelių LMD. Šermukšniai úogų daug tura, – par metus lys daug Pp. Dusulius gydos: putinų uogas sukiša į butelį ir tą skystimą geria LMD(Sln). Ka úogas sapnuoji, ta gausi verkti Pp. Aukšti kalnai – vargeliai, uogẽlės – ašarėlės DrskD57. Juodos úogos – tai vargelis, serbentėlės – ašarėlės (d.) Mlt. Motina užvis labiausiai vertino bruknes. Sakydavo, kad tai uogų uoga rš. Surinkom úogą į úogą (labai geras uogas) Mrj. Tas (vynmedis) augo ir žydėjo, ir jo uogos išsirpo BB1Moz40,10. Ar gali rinkti iš erškėčių vyno uogas? VlnE96. Ir vynyčioj tavo nerankiok uogų, kurios pirma to buvo pačios nupuolę MP104. Nes kaip galingas daiktas yra rinkti nuog erškėčių vyno uogas arba nuog usnių figas DP303. O faraono kupkas buvo rankoj mano, ir ėmiau anas uogas ir ižspaudžiau jas kupkan Ch33. | prk.: Tu, mergele, úoga esi, padabojau veidą tavo Ppr. Je, tokią úogą grobs kas – mergų tų kaip šieno Vn. ^ Obuolys raudonas kaip šermukšnio úoga Km. Kap úogom (Kolorado vabalais) apeję bulbojai, va Drsk. Kab úogom apipilta – raudonuoja bulbos Dg. Bulbienį suemi, pur pur pur papurtai – tai sulekia [Kolorado vabalai į kibirą] kaip úogos Slk. Graži merga: nuskins kaip úogą (greit ištekės) Rdn. Petrelė graži, aną greitai by kas kaip úogą pagaus Pln. Mano mergšė raudona kap úoga Šlvn. Plaukų geltonų, veidų raudonų, mergelė kaip uogelė KrvD15. Užaugino man’ motutė kaip darže rūtelę, užaugino, išsirpino kaip kalne uogelę LTR(PnmR). Apsisuka ir vė gula: matėsi jau, kad ana spėja kap uogẽlė (rengiasi mirti) Dv. I muša tus motynų vaikus, jaunus kaip úogas, žudo [par karą] End. Jaunimą išraškė kaip úogas Šmn. Tu paskynei mane jauną kaip kalne uogelę KlpD90. Teip gražus, teip gražus [jaunikis], kad kaip uoga LTR(Pnm). Seniukas sėdi, o ta žmona kai úoga da Šd. Čia mūsų marčiutė kaip uoga moterytė Žb. Visur kraujo kaip úogų pripilta Pš. Į bulbienius blynus indedi duonos raugo – suvalgau kaip úogą Kvr. Abu labu tokiu: vieno lauko uoga KrvP(Brž). Už uogą – kumelys, už virbą – šakalys CII1118. Kur grybai ir úogos – žmogus nei sotus, nei nuogas Kb. Neik miškan, kai uogos perbuvę LTR(Švnč). Kokia uoga auga be žiedo? – Kadugys LTR(Mrj). | sing. col.: Aš mėgėja, kad man úoga būtų, kad man gėlė būtų Bsg. Yra úoga i savas obuolys Pl. Par karą, būdavo, nei duonos, nei úogos – viškum badas! Kp. Grybukas, uogáitė – ir gyvenam Azr. Nueimi medžian, tę kokią uogáitę randi, dar ką LzŽ. Ir uogẽlė išsirpo, nori tą nusiskabyti Šts. Nei tu obuoliuko turėsi, nei uogẽlės parduosi Smal. Ka ten augtų kumpiai, dešrų, o ta uogẽlė… (uogos nevertinamos) End. ^ Jeigu ant švento Jono úoga, tai ant šventos Onos duona Sn. Ateina šventa Ona su duona, su úoga, su subine nuoga Snt, Slv; LTR(Bsg). Metai kaip uoga, kaipmat praeina Ėr. Su úoga ir bėda kartum eina Šlčn. ║ pl. tokių vaisių rinkimo metas, laikas: Ka prasidės úogos, kožną turgų važiuosi Kal. Į pat úogas parlėkei Krš. ║ į tokį vaisių panašus kepinys vaišių stalui: Kad prikepta gi úogų, teip numaliavota Rk. Padirbsi čia snapelį, tą noselę padirbsi, ar uogẽlę kokią Lpl. ║ prk. kas savo forma ar spalva panašus į tokį vaisių: Ridiselių uogẽlės mažos, raudonos – valgomys yra Kl. Pavasarį randi [vėžio patelę] su úogomi, su poterkomi (su ikrais) Kpč. 2. pl. Akm uogakrūmis: Čia úogos y[ra] jau numaknotos Trk. I dabar šitai pasisvadinę turiam úogų Ms. Úogas galima bus išsikast Upn. Úogų kiek kelmų turi? Ėr. Visokios úogos užgulę an tų avilių, i įeit neprieina Mšk. Katros úogos išsiskleidę (pražydę), tų pajuodę viduriai Kb. Úogos reikia ravėt Švnč. Jau surašė sodą, šulinį, úogas, trobiukus Btg. Ir nusiuntė ans angelas pjautuvą savo and žemės ir nupjovė (uogas) nuog vynyčios žemės Ch1Apr14,19. Uogẽlių yra visokių čia prisodinta Smal. 3. pl. Plng uogynas: Mes gyvenam grybuosa ir úogosa Mrc. Úogosa buvo vaikai, ižalko skraidydami Rtn. Vaikai nuej[o] úogosna Rod. Jo būta úogos[na] įlėkta LKKXVII27(Brž). Ka ten įeini į tas úogas, ta ten tokios pelkės Vkš. Noru važiuoti į úogas Vn. Ka augau, išbėgsiam į grybus, úogas Brs. Nepaliko jug ne vienas – išmovė į úogas Trk. Važiavom į úogas pernai, į mėlenes Nv. Į úogas nebuvo kumet laiko išeiti: reikėjo darbuoties po numus Krtn. Mes lietuvininkai į úogas ejom su kiociais Sg. Būtumei verčiau į bažnyčią nuėjęs, arba po visam į uogas Žem. Anksti ryto nedėlėkos ejo merga uogulėsa, uogulėsa sarbuolėsa Grv. Im [bernelis mergelę] už rankelės, ved į uogeles kaskarts toliau S.Dauk. 4. pl. uogienė: A nebuvo išsilaistę úogos? LKT198(KzR). Arbotos su úogomi galim dar inpilt Azr. Su úogomi arbatos padarysiu DrskŽ. Tepkis úogų, ką čia sausą duoną valgai Vp. Šiemet úogų neprisiviriau Klt. [V]anduo prijemnesnis gert, kai úogų indedi Skdt. Šį metą ka prisiviriau úogų – nebturiu kur i susistatyti Dr. Ar mėgstat su uogẽlėm [vandenį]? Bsg. 5. ppr. dem. N, ŠT199, Lkm malon. kreipinys į mergelę, moterį, draugę: Uogẽle tu mano brangioja, kap tu sublogai Švnč. Tikrai tiesą sakau, úogele! Lzd. Mana tu širdele, mana tu uogẽle, kad tau kacia gerai vestųs LzŽ. Mama sako: uogẽlė, kentėk Sd. Duok, uogele, valandėlei kurpes P.Cvir. 6. ppr. dem. KŽ malon. kieno nors epitetas: Mergele uogẽle, paprašysiu sa[vo] motinėlės, kad tavę nevargytų, sunko darbelio neduotų Kls. Mergele uogẽle, iškišk baltą rankelę per langelį sa[vo] (ps.) LKT371-372(Vrn). Vai tetule uogele, mes irgi nieko nežinom V.Krėv. Da mano duktele, da mano mieloji, da mano uogáite LKKIII202(Lz). Laputaite uogẽle! NdŽ. Kūmule uogele, duok man vieną žuvytę LTR(Kb). 7. prk. mažas ko nors kiekis, truputis: Tai nei uogùtės [sviesto] neturi Lp. Pieno neduosiu valgyt, koc uogelę sviesto nedėliai sumušiu Arm. Skubykit, kad nepavėluotut. Ojė, da pusė valandos! – Kas te y[ra] pusė: úoga! Mžš. ◊ árklio úoga DrskŽ miltinė arkliauogė (Arctostaphylos uva ursi). bríedžio úogos NdŽ; LBŽ bot. laumriešutis (Elaphomyces cervinus). kaĩp úoga (úogą) 1. apie sklandžiai, greitai vykstantį dalyką: Tai man kaĩp úoga NdŽ. Praėjo diena teip kaĩp úoga Mžš. Mėnuo prie darbų – tai kaĩp úoga! Mžš. Ui, man dešim rublių an dienos – tai kaĩp úoga Mžš. 2. be jokios abejonės, tikrai: Toks daiktas keturis šimtus rublių kainuos kaĩp úoga Snt. Ligi vakaru dešimt žuvių bus ant meškerės kaĩp úoga Zp. Penkiolika metų kaĩ úogą gaus už užmušimą Jrb. kaĩp úogą [gróbstyti, nugérti, razagróti] bematant, labai greit (nupirkti, paimti): Kai turgun nunešu vilnas – kaip uogą nugeria KlK42,79(Aln). Ataėmė [maršką], kaĩp úogą nugė́rė Aln. Kad būt nuvežta, kai daug kupčių buvo, tai būt kàp úogą nugė́rę Plš. Nedaug atavežė, tai kàp úogą i razagrójo Plš. Suverptas [vilnas] taip kaip uogą grobsto Žem. kaĩp úogą pakánda ką greit ir lengvai baigia dirbti: Vienas striekelis bėra, ir tą iki vakaro kaip uogą pakąs Žem. katė̃s (kačių̃ Jsv, kìškio Kzt) úoga bot. katuogė (Rubus saxatilis): Katė̃s úogos raudonos, rudenį prinoksta, niekas jų nerenka Klt. kir̃mino úoga (úogos NdŽ); LBŽ, LFII549(Dr) bot. keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia). úogos viẽtoj NdŽ nesunku. varnẽlės uogẽlės; LBŽ bot. juodoji varnauogė (Empetrum nigrum). vélnio úoga NdŽ; LBŽ, LFII549(Pn) bot. keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia). žemìnė úoga; KlbIII251 bot. žemuogė (Fragaria): Rado žeminių uogų Aru27(Dv).

uoga junginiai

• šermukšnio uoga