viešnė reikšmė

Kas yra viešnė? 1 viẽšnė sf. (2) K.Būg, DŽ, NdŽ, Slnt, Tlž, Rg, viešnė̃ (4) KBII91, KI226,487, KGr94, K, LsB375, ArchXXV362, NdŽ, KŽ, LD225(Škn), Tlž, Rg 1. R, R158, MŽ, MŽ209, I, N, L žr. viešnia 1: [Moterys] taip jau, kaip reik viešnė́ms, išsirėdė K.Donel. Viẽšnė atejo, svadink, mylėk Rdn. Viẽšnę turu iš Akmenės DūnŽ. Jei lauki – nei eita, nei važiuo[ja], o ka nelauki – eita svečiai, eita viẽšnės End. Turu išleisti savo viešnès Šv. Kur vien vestuvės ar varduvės, aš esu pirma viešnė Blv. Atsisėsi už stalelio, viešnelè viešėsi (d.) Užv. | Gandras pakvietęs lapę pietų ir, įpylęs į butelį kankolynės, padėjo viešnei valgyti S.Dauk. [Gandras] sako lapei: – Viẽšnele, valgyk, valgyk kiek tinkama, kiek širdelė vadina PP20. | prk.: Bitės jas tujau nu kvapo pažįsta, jog svetimos yra, ir tas nekviestas viešnes nutvėrusios papjaun, jei su geru nenor atstoti S.Dauk. ^ Sėskies, viẽšnė būsi! LKT107(Klm). Ilgoji viẽšnė Gršl. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnė PrLXVII20. Kokia viẽšnė, tokias duoda ir patrovas PP33. Koki viešnė, toki i česnė LTR(Pp). Viena viešnė kožną dieną apsilanko (saulė) prš. 2. žr. viešnia 3: Tarp motriškųjų viena buvo paskirta už gaspadinę, kuri viešne vadinos, tą visą godą ir žmonystą jaunojo pusės turėjo vesti, svečius už vis jaunosios gentis išvaišinti jos tėvo numūse S.Dauk. Vakare jau viešnių pietai būs, jau kurie ateis į veselę, tujau susidės savo pyragus Jdr. ◊ sáulės viẽšnė Šts bijanti saulėje nudegti moteris: Ką su tokia, ana yr saulės viešnė LTR(Plt). Sekmìnių viẽšnė Šts ilgai viešėjusi, užsibuvusi moteris.
2 viẽšnė sf. (2) K.Būg, FrnW, Klp, Sg, Rsn, Krt, Plng, Všv, Als, Ms, Trk, Sd; P, GGA 1885,934(Šlu), viešnė̃ (4) žr. vyšnia: Viešnės medis S.Dauk. Viešnės [mėgsta] žemę sausą ir riebią S.Dauk. Viẽšnė viena žagarinė Žlb. Nu ryto atsikelu, einu į žirnius, iš žirnių į pupas, iš pupų į agurklus, daugiau einu į viešnès Krp. Babūnė turėjo viẽšnę pri savo sodnalio, nu koki ta viešnė̃ buvo naši End. Antdėsi krapų, antdėsi viẽšnių lapų, sumaišysi [grybus] Tl. Biednasis… viešnių lapus… tabako vietoj gauna TP1881,42. Iš tokio didelio buvimo [uogų] džiūti pradėjo ta viẽšnė Gršl. Nūsmelka [kiti medžiai] tą viẽšnę Prk. Vaikai kaip strazdai po viešnès Rdn. Padirbom tokį baiboką i įkėlėm į viẽšnę žvirbliams baidyti Kl. Rupūžė, aš tau su šluota, a tu nelipsi iš muno viẽšnės lauk! Tl. Ka viẽšnės pradeda žydėti, tumet reik cibules svadinti Pln. Tariau, kad muno mergelė, o tatai lauko viešnelė LTR. Neverk, dukrele, neraudok, atžels viešnelės iš šaknių D38. ║ Viešnės jau pradeda raudonuoti Rdn. Rūgštos viẽšnės be vieno galo Jdr. Juodosios viẽšnės čia į rinkį ejo dideliai Rnv. Valgomosios viešnės išsirpsta anksčiau už verdamosias Šts. Greitųjų viẽšnių reik įsitaisyti, išsirpsta greitai Rdn. Su viẽšnėms viršus tus [tortų] papuikinsi Bdr. Benga visas viešnès nuėsti [varnėnai] Skd. Viešnès skynėm, rankas reik kelnoti, blogai Rdn. Nuskabyk viešnès Vkš. Ka negal prigauti tų viẽšnių! Krtn.

Ką reiškia žodis viešnėka? Visi terminai iš raidės V.