išvaišinti reikšmė

Kas yra išvaišinti? išváišinti tr. 1. Rtr svetingai priimti: Su visoms labyboms žadėjo išváišinti Lkš. Dabarčiuo jau [laidotuvėse] išváišina gerų geresniai Sd. Siuntinius meilingai ir padoriai priėmęs ir išvaišinęs, pagalbą jims ir užtarimą pažadėjo S.Dauk. Turėjo svečius, užvis jaunosios gentis išvaišinti jos tėvo numūse S.Dauk. Priėmė padoriai, išvaišino, išdirbo ir čestavojo su vynu M.Valanč. Apmokėjo piningais, išvaišino gerai ir išleido LTR(Dr). Tegul važiuo[ja], tegul važiuo[ja] išmylėti, išvaišinti (d.) S.Dauk. 2. vaišinant išdalyti: Visa mums išváišino Š. Išváišinau aš tas uogas vaikams, anims viskas gerai Krš. Galas galu, išváišinsu dešras svečiams DūnŽ. | refl. KŽ. 3. KŽ kurį laiką vaišinti: Visą savaitę mus išváišino Š. Nu taip anus tas ponas išvaišino kokią nedėlią, o paskuo anie išvažiavo numie LTR(ž.). | refl. Š, Rtr, KŽ. 4. Akm prk. sumušti, sudaužyti: Pakilsiu, ka išváišysiu kailį visims Vdk. Su vėzdu išvaišinti ir apsiundyti Žem. 5. prk. mušant išvaryti: Su vytine norėjo išváišinti Pj. Neleistà nueisi, atlėks su vytine, išváišins [iš vakarėlio] Pj. Ka kumet užpyks, su lazda išejęs išváišins, šunimis dar apleis Nv. \ vaišinti; apvaišinti; atvaišinti; dasivaišinti; įvaišinti; išvaišinti; nuvaišinti; pavaišinti; pervaišinti; pravaišinti; privaišinti; suvaišinti; užvaišinti