sultingas reikšmė
Kas yra sultingas? sultìngas, -a adj. (1) BŽ22, DŽ, NdŽ, MedŽ518, Žml, -à (3) Š, Pnd, sùltingas (1) BzF179, Rtr, NdŽ, DŽ1, DūnŽ, LKKXI185(Škn), KŽ, Pv, Upn; G113, M, L, LL231 1. turintis daug sulčių: Obalys sultìngas, o kaulas smageningas J. Sultingas, brandingas vaisius BŽ267. Sùltingi, skanūs obūliai, burno[je] tirpsta Krš. Sultingieji pašarai yra šakniavaisiai, bulvės ir silosas rš. Sultingas stiebas BTŽ412. Gražios sultingos žolės priauga J.Jabl. | Išmarkini tą kumpį, tešla rugine aplipini i pakepi – sùltingas toks PnmŽ. Išvirusi mėsa atšaldoma sultinyje, tada ji esti sultingesnė rš. ║ per kurį gaunama sulčių (apie laiką): Kovo arba balandžio mėnesiai yr sùltingi – sula teka tais mėnesiais Vkš. 2. prk. sodrus (apie balsą, kalbą, spalvą): Kitas choro solistas buvo inspektoriaus sūnus, dainavęs sultingu baritonu V.Myk-Put. Rašytoja mus žavi gyva, sultinga liaudies kalba rš. Jo nedideli, nervingai daryti paveikslėliai – tai šiltų, sultingų dažų švelniausioji gama EncIV803. sultìngai adv. NdŽ, KŽ: Staiga itin sultingai nusikeikė ir vėl ėmė trepsėti B.Sruog.