įsiurbti reikšmė
Kas yra įsiurbti? 1 įsiur̃bti, -ia (į̃siurbia), į̃siurbė tr. NdŽ 1. K, DŽ1 tam tikrais organais įčiulpti: Žiedsiurbių liežuvis vamzdelio formos, juo vaisių syvai ir gėlių nektaras įsiurbiami į žiotis T.Ivan. | prk.: Kapitalas – tai negyvas darbas, kuris kaip vampyras tik tuomet atgyja, kai įsiurbia gyvąjį darbą, ir yra gyvas tuo labiau, kuo daugiau gyvojo darbo jis įsiurbia rš. | refl. tr. K. ║ absorbuoti: Angliarūgštę fotosintezės procese augalai pasisavina iš oro, įsiurbia su žemės syvais sp. Augalai savo šaknimis įsiurbia ir bakterijų paruošiamus junginius rš. Įsiurbiamieji vaistai rš. | refl.: Suvirškintas maistas įsisiurbia į žarnų gleivėtos plėvelės čiulptukų kapiliarus rš. Mineralinės druskos įsisiurbia į kraują ištirpusios rš. 2. PolŽ56 tam tikrais prietaisais įtraukti: Įsiur̃bti į švirkštą vaistų DŽ1. Įsiurbiantysis ventiliatorius ŽŪŽ25. | refl.: Įsiurbiamíeji vaistai DŽ. 3. pro sučiauptas lūpas, čiulpiant įgerti: Vandens įsiurbė ir, prunkšdamas ant rankų, perbraukė mieguistas akis rš. | [Karvelinių šeimos paukščiai] geria vandenį kitaip negu visi paukščiai – įsiurbdami jį, bet po kiekvieno gurkšnio nepakeldami galvos T.Ivan. 4. refl. Sut, K, Rtr, DŽ, Ps skverbiantis įsitvirtinti: Siurbėlė įsìsiurbė blauzdon besimaudant Š. Erkė įsisiur̃bs – po alksnynu eisi Gršl. Jis įsìsiurbia ir vis didyn pastoja Vlkš. Užmušiau blusą, buvo man į koją įsisiur̃bus Gs. Bitelė kap įsìsiurbė grynumon, kur nulupta [ožkos] skūra, kap šoko ožka ir nulėkė (ps.) Tvr. | prk.: Mūsų ponas įsišaknijo, įsisiurbė į mūsų žemelę P.Cvir. Kitos rankos pirštai įsisiurbia į mano petį rš. Va, kad ir šios gadynės mergos: taip ir sekioja bernus, kad tik į skverną įsisiurbus A.Gric. įsisiurbtinaĩ adv.: [Meilinosi poniai,] gaudydama jos rankas ir bučiuodama jas įsisiurbtinai rš. 5. padaryti, kad įsisunktų, sugerti: Prakeikta bus žemė, kuri įsiurbė jo kraują brš. | refl.: Vanduo įsisiur̃bia į žemę DŽ1. 6. traukiant įgramzdinti: Jurgis įsiklausė, paklibino įsiurbtus batus ir patraukė nosies tiesumu rš. | prk.: Aš su širdgėla ne kartą pamąstydavau, kad jis eina į pražūtį, kad jį įsiurbs ta karjeristinė biurokratinė pelkė V.Myk-Put. Visus juos įsiurbė į save, pasiglemžė dabartis rš. 7. refl. prk. įsiskverbti: Rūpestis, kokio dar niekad nebuvo prityręs, įsisiurbė į širdį ir giliais bruožais išraižė veidą V.Myk-Put. Visi užmirė ir įsisiurbė į jį akimis (įrėmė žvilgsnius, ėmė tiriamai žiūrėti) A.Vien. Šaukdamas, ranka mostaguodamas, Kordušas siurbte įsisiurbė į ūkvedžio akis J.Marc. Žmogus, smailiomis akimis įsisiurbęs, paklausė J.Paukš. Budrys žvilgsniu įsisiurbia į sūnų. Sūnus ir tėvas valandėlę žiūri vienas į antrą J.Gruš. 8. refl. įsižiūrėti, įsimylėti: Įsìsiurbė į tą Skambalinikę lyg kvailas Skr. ◊ į šìrdį įsisiur̃bti patikti, įtikti: Esmi tikras, ji greit įsisiurbs seniui į širdį LzP. \ siurbti; apsiurbti; atsisiurbti; įsiurbti; išsiurbti; nusiurbti; pasiurbti; persiurbti; prasiurbti; prisiurbti; susiurbti; užsiurbti
2 įsiur̃bti NdŽ žr. 1 įsirpti 1: Kad įsiurbę ant gluosnelių raudonos uogelės LTIII444(Sln). \ siurbti; įsiurbti; išsiurbti; prasiurbti; prisiurbti