ištrupėti reikšmė

Kas yra ištrupėti? ištrupė́ti, ìštrupa, -ė́jo intr. K, BŽ80, DŽ, NdŽ, LzŽ, Krp, Jrb, Sdb, On, Švnč; N(B), M, LL290 trupant išbyrėti, išgurėti: Maliava, duona, vis[a], kas trupa, ištrupė́jo J. Man visi priekiniai dantys ištrupė́jo Š. Netraukė, nereikė, patys išlakstė, ištrupė́jo [dantys] Antš. Be skaudėjimo, be nieko ištrupė́jo dantys Pgg. Siūlų kandamasis dantis ištrupė́jo Šts. Šeši dantys išlūžo, ištrupė́jo Svn. Cinko mostele tepdavo [vaikams galvas], kol ìštrupa tie šašai Svn. ^ Tegu mano persenę dantys ištrupa už tokią mintį! rš. Šūdas ne taukai: išdžiūs ir ištrupė́s (juok., sakoma susitepusiam drabužį) Šll. Neduok duonos – ištrupė̃s, neduok druskos – išbyrės Š. ║ vietomis nutrupėti, aplūžti, apskilti: Marinatas verdamas emaliuotame neištrupėjusiame puode rš. Dalgė ištrupė́jus Šl. Ištrupėjęs kirvis rš. Pečiaus gomurys geras, neištrupė́jęs LKT271(Ps). Tavo klaimo padas viškum ištrupė́jęs Rgv. Su cveku ka kali [šiferį], apačio[je] ìštrupa Krž. Vibruojant ištrupa peilio pjovimo briaunos rš. \ trupėti; aptrupėti; atitrupėti; įtrupėti; ištrupėti; nutrupėti; patrupėti; pritrupėti; sutrupėti; užtrupėti