ištvinkti reikšmė

Kas yra ištvinkti? ištviñkti intr. Rtr, LVI822, KŽ, DŽ1 1. prisipildyti pieno (apie gyvulį): Jau ištviñkusios karvės prieš vedimą veršio J. Karvės taip ištviñko, kad tešmenį tik ką apžergia Bt. Karvutė kad ištviñkus, net išsikėtus Brž. 2. NdŽ, Ds išsikelti (skauduliui), supūliuoti: Votis dar neištviñkusi Š. Kai spuogas ištviñks, galėsi išspausti pūlius Snt. Ka ma[n] gėlė koją, ka ištviñko! Vrt. Kai ištviñko pirštas, tai tris dienas kap ugny degė Ign. Pirštas ištviñkęs, baisu pažiūrėt Alk. 3. refl. išsivalyti pūliams, nustoti tvinkti: Išsitviñko rona i ažgijo Dglš. \ tvinkti; aptvinkti; atitvinkti; įtvinkti; ištvinkti; nutvinkti; patvinkti; pertvinkti; pratvinkti; pritvinkti; sutvinkti; užtvinkti