pritvinkti reikšmė
Kas yra pritvinkti? pritviñkti intr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; LL93 1. Q526, CI475, R, MŽ, N, I, OG341, Slv, Krs, Onš tešmeniui padidėti, prisipildyti pieno, pritėšti: Jau karvė tavo pritviñko, tuo turės veršį J. Pritviñkęs tešmuo kai obuolys Šr. Šita karvė gera an pieno, žiūrėk, kap tešmuoj pritviñkęs Alv. Karvės priganytos, pritviñkę Ob. Muno karvė dideliai gera milžti: pritviñko, i būs bebėgąs pienas LKT79(Pln). Dusyk milžk – dideliai pritviñksta Krž. Karvė pritviñkus, laikas veršiuotis Pc. Telyčia jau pritviñkus, tuoj teliuką turės Aln. Mergelė bėgo bėgo ir užbėgo karvę pritvinkusią (ps.) Dkšt. Katė pritviñkusi, ana nora vaikuoties Trk. O tos kumelės visos pritviñkusios, tešmenis ledvas apžerga Yl. Jis buvo atsivedęs pritvinkusią elnę, ta pagirdė juos savo pienu J.Balč. Karvės vedusios užtrūko, kitos dar nepritvinko Žem. | Velnienė skundėsi turinti labai pritvinkusias krūtis SI249. Pritviñkus kaka, tai pažindžia ir vėl bėga [dirbti] Sug. | prk.: Dar parodyk, prie kurios mergos pritvinko tų pinigų Žem. ^ Kauka kaip šuo pritvinkęs (apie blogą dainavimą) Rt. Ir vaikšto kaip šuo pritvinkęs Sd. Ar nematei tik ubago pritvinkusio, kad išmintingai kalbi pieno nuo lūpų nenusišluostęs KrvP(Vlkv). 2. pastorėti nuo nėštumo: Tu pritviñkusi esi be vyro Trk. Ta merga gerai pritviñkus, išsipūtus kap bačka Lp. 3. BŽ79,264, Šl, Brž išsikelti (skauduliui), prisirinkti pūlių, ištvinkti: Pūslė pritvinkusi R, MŽ, N. Skaudulys pritvinkęs N. Pritviñko votis Dglš. Didelis guzas buvo pritviñkęs JnšM. Palauk, nedurk dar piršto, tegu geriau pritviñks Ds. Buvo rožė, kaip seniau vadindavo, ojojoi, tada kad buvo pritviñkus [koja], jezusmarija, kaip sopėdavo! Rk. 4. Ds būti prisipildžiusiam skysčio, išsipūsti, išpampti: Jis (Liucipierius) pritvinko it nabaisiausia bosas, o vienok jis vis dar tvoja ir tvoja vandenį BsPII84. | Kelkias, pritviñkęs [i](su pilna šlapimo pūsle)