kaka reikšmė
Kas yra kaka? 1 kakà sf. (2, 4) 1. OP42, OG163, An krūtis: Vaikas prašo kakõs J.Jabl. Duok vaikui kãką, matai, kad valgyti nori Ds. Dešinėj kãkoj pienas uždegė, negali vaiko žindyt Ign. ^ Eikš, duosiu kakutės, eisme pūpėn ciuciū (į lopšį miego)! Ign. Mano kãkos tau ne šakos (kas tau darbo) Mlt, Trgn, Km, Prng. 2. Prng, Vdšk spenys (gyvulio): Karvė, šokdama per dratą, perplėšė kakàs Dkšt. Jis pirko kumeliuką nuo kãkos (žindomą, žinduklį) Ut. Kad geros veislės, tai ir nuo kãkos paršeliai brangūs Trgn. 3. spenelis (ppr. guminis), užmaunamas ant buteliuko kūdikį girdant: Indai, kuriuose yra pienas, kaip bonkos ir speniukai (kakos), turi būti visuomet švarūs srš. Tu kakýtę vaikinę nuspirk, tabako priskimšk ir čiulpk Švnč.
2 kakà (plg. l. kakać) sf. (4, 2) 1. Plv, Pp, Pns vk. euf. išmatos, mėšlas: Jau vystykluose kakà Skr. Neropok, čia kakotė, kaka (sakoma vaikui)! Ds. 2. nešvarumas, šlykštumas, nešvarus daiktas: Vaiko delniukai kãkos – reik nuprausti! Alk. Nekišk, mažyti, pirštų – čia kakà! Slv.
3 kakà interj., kãka 1. sakoma mažam vaikui, skatinant tuštintis: Padaryk kãka! Vlkv. 2. eu, ve (sakoma skatinant bjaurėtis, šlykštėtis): Nedaryk taip, kakà! Slv. Nerušink! kãka! ve! KlvrŽ. Mesk, jis kakà, biáu! Alk. Neliesk, kãka! Alz.