išutinėti reikšmė

Kas yra išutinėti? išutinė́ti tr. K, J, Š, Rtr, KŽ 1. Škt iščiupnoti ieškant utėlių, jas išrankiojant, išieškoti: Nu, išutinėk mun galvą LTR(Gršl). Taip gerai mun mama vakar galvą išutinė́jo Kv. | refl. tr. N, K, Rtr, KŽ. 2. refl. Š išsigaudyti utėles: Utys tavi suės, išsiutinėk Pln. 3. Brs prk. išieškoti, iščiupinėti: Išnarstė, išutinė́jo visus pašalius – nerado Sk. | Rytą pabudęs pamatė, kad viskas jam buvo pavogta – visi daiktai, drabužiai ir kurpės buvo šalin. Šitaip išutinėtas pakeleivis turėjo eiti iki į Krancą prš. ║ refl. kuičiantis išsirengti, išsiruošti: Kol ana išsiutinė́[ja] į darbą, baisu baisu! Krš. 4. prk. smulkiai išklausinėti, iškamantinėti: Džekonas bespaviedodamas išutinėja, išnaginėja žmogų LMD(Sd). \ utinėti; aputinėti; išutinėti; nuutinėti; pautinėti; prasiutinėti; priutinėti; suutinėti