išvypti reikšmė

Kas yra išvypti? išvỹpti intr. 1. DŽ1 išsiviepti, išsišiepti: Sueina visi nusivėmę, išblyškę, išvypę, griebia pripiltus stikleliukus rš. | refl. Š: Visos tos [moterys] pliuškės bjaurybės, išsivypusios Pč. 2. ppr. praet. part. prk. būti ištižusiam, išsižiojusiam: Vypte išvỹpęs ans J. 3. DŽ1, Tl iškrypti, išlinkti: Dantys iškrypę, išvypę, o pašvaitus perka vestuvėms Šts. Išvypusi šakė nekabina gerai šieno Ggr. Peilis išvypo, negal bepagaląsti Šts. Peilis išvỹpęs į visas puses KlvrŽ. 4. Š, PolŽ486 suskilinėti, suplaišioti. \ vypti; atvypti; išvypti; pervypti; pravypti; suvypti