įtvara reikšmė

Kas yra įtvara? į́tvara sf. (1) NdŽ, į̃tvara (1) 1. MitI236 prietaisas (nendrinė ar skardinė juostelė arba geležinė grandis) dalgiui prie koto pritvirtinti: Juk dalgio be įtvaros neįtversi Akm. Ans padarė dalgiuo į́tvarą Sd. Pirkau gerą į́tvarą, jau dalgį įtvėręs tau užduosiu į kulnus Grnk. Negaliu šieno pjauti – įtvara atsileido Klov. 2. Pn virvė, kuria pririšama iena prie arklo (žambio) ar sutvirtinamos, suvaržomos jo dalys: Virvė, kuri suriša ienas su žambiu (žagre), vadinas į̃tvara J. 3. (durų, lango) kengė, vyris: O tos durys senos – jos vos laikosi įtvarose rš. Laikydamasis už sutrešusios lango įtvaros, atsistojau basomis kojomis ant briaunos rš. 4. tai, kuo kas įtveriama, sustiprinama; sustiprinimai: Tarybiniai inžinieriai [kanalo] įtvaroms panaudojo originalias medinių rombo pavidalo vartų konstrukcijas sp. Dunda ir purtos mūro sienos ir gelžbetoninės įtvaros rš. 5. prietaisas: Tepimo įtvaros rš.