kabinimas reikšmė

Kas yra kabinimas? kabìnimas sm. (1) → kabinti: 1. Drabužių kabìnimas ant karties Rm. 2. Durų kabìnimas [kabliu] Pn. 3. sėmimas, ėmimas tąsaus daikto: Košės kabìnimas [šaukštu] Ėr. 4. lietimas, siekimas: Gauname kreivąją, kaip [dviejų besisukančių krumpliaračių dantų] prisilytėjimo taškų geometrinę vietą, vadinamąją kabinimo liniją rš. 5. refl. prk. priekabių ieškojimas: Kabìnimasis prie manęs tau į gera neišeis Ėr. 6. refl. kibimas: Čia jau dažnai tie ginčai nueidavo gangreit lig kabinimųsi į krūtinę rš. \ kabinimas; apkabinimas; atkabinimas; įkabinimas; nukabinimas; pakabinimas; prisikabinimas; sukabinimas; užkabinimas

kabinimas sinonimai