kalbingas reikšmė

Kas yra kalbingas? kalbìngas, -a adj. (1) [K], BŽ215; M turintis daug kalbos, plepus, kalbus: Kalbìngas, kurs turi iškalbą J. Tas žmogelė toks kalbingas Ėr. Ji kalbinga: su kuo tik susitinka, tuoj išsikalba Žl. Su kalbìngu žmogum kalbos nepristigsi Trgn. Ji labai išmintinga ir kalbinga Pn. Seni, bet nekalbìngi Ad. Reik kalbingo žmogaus pasakoms pasakoti Ggr. Senis darėsi kalbingesnis rš. Prašo, idant ... atvėsintų aną gėrių ir kalbingą liežuvį DP271. kalbìngai adv.: Senis po keleto minučių kalbingai pasakojo rš.