kankolas reikšmė

Kas yra kankolas? kankólas sm. (1) Kv, kañkolas (1) 1. Žgč kukulis, virtinys: Skanius kankólus valgė PP20. Skanius kankólus riję S.Dauk. Miltai, kad šlapi esti, į kankolus supuola Škn. Duona kaip saulė, kankólai kaip žvaigždės Žd. | Nešdinkis su visais kankolais (su visais daiktais)! Jnšk. Prastai išpurtei [pakulas] – pažiūrėk, kiek kankólų Trg. ^ Pirštas be nago, du kankoliùkai kabo (svirtis) Nm. 2. Jn panašus į kukulį augalo vaisius, kankorėžis. 3. ppr. pl. Lnkv, Slnt pautai (testiculi): Buliaus kankólai tabaluo[ja] J. 4. scom. juok. nedidelis žmogus; vaikas, kuris vis sekioja iš paskos: Aš su kankólais nė kokio reikalo neturiu Slnt. Ir tas kankólas nu didžiųjų nenora atsilikti Slnt. Kur tik pasijudini, ir tie kankólai po pasku genas Ggr. ◊ Diẽvo kankólas varpas: Stovi po Diẽvo kankólais Ppl.