kantis reikšmė

Kas yra kantis? 1 ×kantìs (l. chęć) sf. (4) pamėgimas, noras: Kožnądien jis tę eina; kantis jį traukia, ir gana Dsm.
2 ×kántis sf. (1) žr. kantas: 1. Ši spinta yra keturioms kantims Skd. Ketvirtainis medis turi ket[u]rias kántis J. Grabas ant aštuonių kánčių J. Vikšris (tokia žolė) trimis kántims Als. Statykiat velėnas ant kánties, kiteip nedžius Šts. 2. Dvaras ant aštuonių kantẽlių, o kas kantẽlė – raiba gegelė J. 3. durpių krūvelė, sukrauta kūgiu taip, kad jos vidus būtų tuščias: Nekrauk velėnų didelėms kántėms, juo greičiau išdžiūs Slnt.