karūmenė reikšmė

Kas yra karūmenė? karū́menė sf. (1), karùmenė, karūmẽnė (2) J žr. kariuomenė: 1. O ir atrašė margą gromatėlę iš didžios karū́menės JD1109. Kaip iškaposim tą karū́menę, rasi sugrįšim nors pas tėvelį JD1101. Kaip parėjo iš karū́menės, arė tėvo laukelį JV1025. O aš iškirtau šimtą karū́menės JD1087. Vokiečių karūmenę už pilies pavaro A1884,47. Reiks ma leisti sūnų karū́menę JD555. 2. Karūmenėj buvau Kš. Kada tau į karùmenę reiks eit? Klvr. Reikėjo į karū́menę eit Vlkv.