keimerys reikšmė

Kas yra keimerys? keimerỹs sm. (3b) Kv žr. keimarys: 1. Keĩmerį radau J. Žiūrėkiat, radau keĩmerį Grd. Jei keimerį rasi, viengungiu neliksi Čk. 2. Duok obulą – padirbsiu tau keĩmerį Žgč. 3. Dreilingį sujunk keimeriu Rs. Arkliais kulamos mašinos keimerį reik apvynioti skurliais, kad kartais neįveltų aplink besisukinėjančių žmonių drabužių Up. ◊ keĩmerį krim̃sti (suė́sti) toks vaikų žaidimas, kai dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Kremtù kremtù keĩmerį, man duok Dieve atminti, tau užmiršti, nu tavęs visus keĩmerius atimti Up. Suė́da keĩmerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti JII66.