keltava reikšmė

Kas yra keltava? kéltava sf. (1) Vj, Slk, Ktk, Prng, Sld, Dglš, Lš, Mrc, Mrk, keltavà (3a) 1. žr. keltuva 1: Kéltava nusisuko ragą Mlt. Tau tik kéltavos ganyt! Švnč. Inė̃[jo] pirkion kap keltavà Dkšt. Paki kéltavas ginsma laukan, tai ir žolė sužels Trgn. Kiek keltavų laikot žiemą? Al. Visi grūdas kai kéltavos Dglš. Ir eina per lauką kai keltavos Dg. Sugenam kéltavų kokį dvidešimt štukų Mlt. Kéltava vūgẽnas linksma tvarte Brsl. 2. scom. prk. menk. storžievis, šiurkštus žmogus: Ak tu, kéltava, ką tu padarei! Alv. Ot koks kéltava, išvijo marčią iš namų! Lkm.