keltuvės reikšmė

Kas yra keltuvės? 1 kéltuvės sf. pl. (1) galvijai, banda: O tu gi keltuves ar pagirdei? Ktk. Vidurvasarį, kai keltuvės zylioja, mažai gaunam pieno Slk.
2 kéltuvės sf. pl. (1), keltùvės (2) NdŽ senovinėse vestuvėse – jaunųjų prikėlimas su muzika: Ar tat gražu pirm keltuvių pašokti? Žem. Tie [muzikantai] ėmė maršus jaunųjų keltuvėms griežti Žem. Senovėje marti keltuvių rytą turėjo aprėdyt motiną, pradėjus nuo marškinių, baigiant avalyne LzP. Kéltuvių rytą muzikantai sustojo prie klėtės durų ir pradėjo griauti visais trūbais Sk. Kéltuvių rytą pyragus suneša ir nuometuoja marčią J. Kad jaunieji neatsikeltų už juos anksčiau ir nepabėgtų nuo keltuvių, užraišioja duris rš. Kad būs guldytuvės, būs ir kéltuvės Brs. Kéltuvių pyragas (kuriuo jaunieji vaišina keltuvių dalyvius) Sr. | Kéltuves užtaisysu, jei nesikelsi Krš. | Karvių keltuvės (sulysusių karvių kėlimas pavasarį) LMD.