kentimas reikšmė

Kas yra kentimas? kentìmas sm. (2) → kęsti. 1. J kančios, skausmo, nemalonumo patyrimas: Nereikia lakstyt kaip be galvos, nebūtų buvę tiek kentìmo Mlt. Aprinko ... Jerusalem ant kentimo DP590. 2. su neiginiu neapykanta: Pyka, dvaro nekentimas Normantiškėje didėjo, augo Vaižg. Iš nekentimo visus svirplius išnaikinau Dr. Jųdviejų prietelystė išnyko ir į jos vietą augo piktumas ir nekentimas LC1887,13. 3. su neiginiu refl. nekantrumas, piktumas: Neskentimas neregėtas, kad neateina, kada reikia Tvr. \ kentimas; apkentimas; iškentimas; nukentimas; pakentimas; užkentimas