kibė reikšmė

Kas yra kibė? kìbė sf. (2), kybė LMD žr. 1 kibis: 1. Ak, P, Mt. 2. Ponas tuojaus prie vyrų prikibo kaip kibės prie karvės uodegos rš. 3. Vlkv prk. priekabė: Jis visuomet ieško kìbių Šmk. Ar kelio klausi, ar kibių ieškai? Rs. Jis įsigėręs tuoj ieško kibės peštis Jrb. Juodviem susipykt tereikėjo tik kìbės Grdž. 4. liepto turėklas: Be kìbės yr liptas, įkrisi į Salantą Slnt. 5. ms.: ^ Kad ne kibės, kad ne kabės, būt dangus sugriuvęs (stogo gegnės ir grebėstai) TŽV573, Ss, Rk.