kietumas reikšmė
Kas yra kietumas? kietùmas sm. (2) J; SD375, R, M, Ak 1. → kietas 1: Ir žemės kietùmas: nė įmušt [kuolo] negali Srv. Tos ropės kietumas! JD655. Ketaus kietumas rš. Ve, tavo sprandelis, – kas ano kietumėlis! rš. Buvo jisai (faraonas) akmens kietumo širdies I. Ar bus gera duona kietumo? Šts. Mėsa esti nevienodo kietumo ar riebumo rš. Tešla vidutinio kietumo rš. Oje, oje, kalnierio kietumė̃lis! Pc. 2. M.Valanč nenuolaidumas; užsispyrimas; griežtumas: Spaudos darbuotojai privalo parodyti daugiau ryžtingumo, kietumo sp. Bet kuris ramybės pažeidimas bus nuslopintas visu kietumu sp. Jos kietumas atsveria vyro paslaugumą V.Myk-Put. 3. prk. šykštumas: Kietùmai jo: vargiai kapeiką išdreba! Slm. O tai žmogaus kietumas! Pnd. 4. kieta vieta, kietas daiktas: Sėdžiu ant akmenio, ant tokio kietùmo, dieną ir naktį neturiu ramumo (d.) Rs. Dalgis pribukęs, rytą kelmelį nukirtęs, į vakarą korėsi ant kiekvieno kietumo rš. 5. → kietas 18: Kietumo (ł) atsiradimas senesnis už nosinių pranykimą rš. ◊ širdiẽs kietùmas nejautrumas, negailestingumas: Nė ašaros nesuminkštins jo širdies kietumo rš. Pasmerkia kietumą širdies tavos DP178.