Kas yra kilda? kildà sf. (4) 1. Pš pokylis, puota. 2. didelė bėda; sunki būklė: Tas žmogelis visai kildoj, kažin ar beišsikapstys Ssk. 3. ms.: ^ Plauks su plauku, bet per vidurį kilda kildada (grąžulas) LTR.