kluika reikšmė

Kas yra kluika? klùika sf. (1) 1. liesa, menka kumelė: Su tokia klùika gėda ir važiuoti Žvr. Turėjai klùiką, reikė[jo] įsikišt į šlypkes ir vežt Gs. 2. menk. veidas, snukis: Gausi į klùiką už dviračio sulaužymą Dr. Tylėk, o gausi į klùiką Grg. Dėk į klùiką tam senkuiliuo už mergaičių kybinimą Bržr. 3. scom. kvaiša, pakvaišėlis: Eik tu, klùika! Skr. Eik eik, nebūk klùika! Žr. Kokia ana durna, klùika čysta KlvrŽ. Veizėk, koks klùika tas vaikis Tl. Klùika, kur kluikini! Als. Toks išrodo kaip klùika J. Ak tu, klùika, klùika, visą audimą sugadinai! Kltn. Tokie klùikos arkliai nesenka kelio Šts. 4. scom. Kal kas neprigirdi, apykurtis: Kam ir klausi to klùikos: nei jis girdėjo dorai, nei suprato Sr.