knaibinėti reikšmė
Kas yra knaibinėti? knaibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. DŽ iter. dem. knaibyti 1. 2. refl. knibinėtis, raustis. | prk.: Šunys jį gali žinoti, tą kolegą! – ėmė knaibinėtis savo abejonėse Navikas rš. \ knaibinėti; nuknaibinėti
Kas yra knaibinėti? knaibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. DŽ iter. dem. knaibyti 1. 2. refl. knibinėtis, raustis. | prk.: Šunys jį gali žinoti, tą kolegą! – ėmė knaibinėtis savo abejonėse Navikas rš. \ knaibinėti; nuknaibinėti