krukis reikšmė

Kas yra krukis? krùkis sm. (2), krū̃kis (2) K žr. 1 kriukis: 1. Paduok tėvukui krùkį Smn. Regi, koks mano gražus krukis Lp. Pasiimk krùkį atsiginti nu šunų Klm. ^ Juo girtuoklis – juo giliukis, juo kreivs medis – juo gers krukis MitIII541. 2. Raišas, ant krùkių pasirėmęs, vaikščio[ja] J. Jau su krùkiais par trobą pareita (pereina) Prk. ^ Ateina ubagas ant dviejų krukių, jo sermėga – šimto štukių, lops ant lopo, adatos nė dūrio (gaidys) Tt. 3. Sg, Prk Su krukiu ima anglis iš duonos kepamojo pečiaus Yl. 4. R351, KII228 durų uždaromasis kablys. 5. KI716, Šln žr. 1 kriukis 7: Py kastuvo, šakės koto galo yra uždirbtas krukelis Plik. Krukiukas nusmuko nu šakočio Up. 6. K žr. 1 kriukis 8: Kas kietesnis už plieną? Kiaulės krùkis Sch59. 7. scom. prk. įpėdinis, kuriam pavedama šeimininkavimo pareigos: Tai mano krùkis, – sako tėvas į sūnų J. ◊ bùtos (bùto, namų̃) krùkis įpėdinis, kuriam paliekamas ūkis; šeimininkas: Namų̃ krùkis (bùto krùkis) yra vyriausis sūnus, kuriam tėvas paliekta tėviškę J. Nebus tokia butos krukis, kaip motynėlė Žem.