kuila reikšmė

Kas yra kuila? ×kùila sf. (1) J, Prn, Švn, Nm, kuilà K; SD90, R, MŽ 1. išvarža, trūkis: Šis vyras turi kùilą Pns. Jis buvo labai pailsęs, ir dar ta niekuomet nepaleidžianti jo liga, kuila, teip jį šiandien vargino VŽ1905,27. Smagenų hernija (kuila) rš. Nekelk sunkiai, bo kuĩlą gausi Azr. ^ Zurza kai kùila OZ27. An keturių gyslų kuila karo (lopšys) LTR. 2. scom. Mrj kas turi išvaržą, trūkį, kylą. 3. scom. ištiža, žioplys: Ką tas kùila padirbs! Krš.