kukšt reikšmė
Kas yra kukšt? kùkšt interj. kaukšt, taukšt (sudavimo, kirtimo garsui nusakyti): Kiškeliui kùkšt galvon, kiškelis brikšt ir išvirto Rod. Aš su plyta kukšt kukšt kukšt, trijų šulų lankai pukšt LTR(Mrj). Kùkšt alkūne puodelin, ir sudužo Ds. Visas pradėjau virpėti: dantys tik girdėti kùkšt pakukšt! BM289. ◊ aneĩ (neĩ, nė̃) kùkšt 1. visai nejuda: O ji nei nekukšt, tūno medyje vos gyva iš baimės rš. Niekas nė̃ nekùkšt (nei eina, nei važiuoja) Dkš. Jis priėjęs sujudino jį už kojos, o tas nė kukšt (miega, nejuda) BsPII43. 2. visai tylu: Tai miške tyku, niekur niekas aneĩ kùkšt Alv. 3. visai nėra: Žiūro, kad pareina galvijai patys vieni, o piemenio nei kukšt (niekur nėra) LTR(Al). | Laikraštys nė̃ kùkšt (nieko nerašė) Gs.