kūkutis reikšmė
Kas yra kūkutis? kūkùtis sm. (2) DŽ, kukùtis (2), kukutỹs (3b) 1. paršiukas, kiaulaitė: Tai baltas kūkùtis! Jrb. Eikit, vaikai, parodysiu kukučiùs! Dbk. Geras kukùtis, aš tau ėst duosiu Ds. Gražus čia tavo kūkùtis Ml. Kiek tu mokėjai až itą kukùtį? Grv. Kai atėmėm nuo kiaulės, tai kad sulyso kukùčiai Užp. Paleisk kūkutį, tegu pasilaksto Gs. Jonuk, nemušk kukùčių – jie dar mažučiai! Kkl. Papjausime kūkùtį OG121. Kad tu, vaikel, nusitepęs kaip kūkùtis Kp. Girtas ir girtas kap kukutỹs Lp. 2. Jnš kankorėžis: Ant pušų ir eglių daug kukùčių Žg.