kulinis reikšmė

Kas yra kulinis? 1 kulìnis, -ė adj. (2) 1. J, NdŽ, Kltn, Užv, Up, Šauk, Skdv, Pln, Škn, Šl, Sml, PnmR nepirštuotas, kumštinis, škulinis (apie pirštinę): Kulìnės pirštinės vienu pirštu Kv. Kad būtų šilčiau, apsimauk kulinėm pirštinėm Ob. Kulìnėms pirštinėms mažiau nagus nušalsi, negu pirštuotoms Tv. 2. N, J kuris su kuliu, maišeliu. 3. su išsipūtimais, nelygus: Kulìnės žarnos ir lygiosios Ds. ◊ kulìnė dūdà; LTII109 dūdmaišis: Dūda kulinė MŽ398. Da ir aš atsimenu, kai Berniūnuos vienas ubagas turėjo kulìnę dūdą Ds. ^ Išsipūtus kaip dūda kulinė Ds. | Eik tu, dūda kulìne! (toks keiksmas) Ds.
2 kulìnis, -ė adj. (2) → 3 kulė 2: Kulìnės šeivos yr geros žičkiniuo austi plonam Vvr.
3 kulìnis, -ė adj. (2) → 4 kulys 2: Kulìniuos krūmuos sunku išganyt [gyvulius] Trgn.