liurba reikšmė

Kas yra liurba? 1 liùrba sf. (1) Čk didelė, stora skiedra: Rąstą tašant, liùrba darosi J. Kai medžius nutašėm, tai pilną pašiūrę pridėjom liùrbų Mrj. Storos skiedros tai liùrbos Dv.
2 liùrba scom. (1) Čk, Grž, Vdšk, Pc, Skr, Vkš žr. liurbis: Kurs supliupęs, nuliozgęs, susmukęs, nesutaiso save, išsiplėtęs, atsisagstęs, suvypęs, neišmano, tas liùrba J. Eik tu, liùrba, greičiau, o ne kaip koks senis! Jž. Ot liùrba, nei pasisukt negali, kaip vieno kaulo! Kp. Ta mūs merga tai tikra liurba – ką ima, tai sumuša Šn. Aš jau tokia liùrba, nieko neatmenu Rd. Liùrba toks tas vyras jos Ms. Iš tokios liùrbos nieko nėr! Trgn. Ažderėjo miežiai, ažderėjo bulbos, ištekėjo mergos, tiktai liko liùrbos (d.) Rš. Eik tu, liurba, nusivalyt snarglį! Vv. Sėdi kaip koks liùrba Rk.