malonėjimas reikšmė

Kas yra malonėjimas? malonė́jimas sm. (1) → malonėti: 1. Jis tik kartais atsikreipia į Jonį su malonėjimais rš. Kariavo Viešpatis … ne su smarkumu, ne su rūstybe, bet su malonėjimu DP508. 2. KII162 Malonėjimo žodis R313. Uodai į ausį laibą savo malonėjimo giesmelę zirzia, kad kraujo nepasigailėtumei Vaižg. 3. → malonėti 6: Žiniõs malonė́jimas KII357. 4. → malonėti 7: Tuomi tarpu vis jiems reikia malonėti pagelbos pas biednuosius. Tas malonėjimas, rodos, neriša žmonijos krūvon Blv. \ malonėjimas; pasimalonėjimas; prisimalonėjimas