Kas yra mėčiojimas? mė́čiojimas sm. (1) K mė́čiojimos ind. → mėčioti 1. dažnas pametimas, atsikratymas: Pjauti tims vyrams uodegas už mė́čiojimą bobų (išsiskyrimą) kaip žalčiams! Eig. 2. refl. dažnas vietos keitimas, kilnojimasis, mėtymasis: O tai skausmo mė́čiojimos visur! Krš.