mėdžia reikšmė

Kas yra mėdžia? mėdžià sf. (2) 1. noras, patraukimas, pamėgimas, mėgė: Karveliai neturia mė̃džios pas mus gyventi J. Jijė turėjo mė̃džią su kareiviu, t. y. susitikimą J. Kas moka įtaikyti jūsų mėdžiai ir akims, tam jūs greit viską atiduodate Blv. Jis prie tos mergaitės turi mėdžią Anč. ║ nusiteikimas, palinkimas, ketinimas: Bitės turėjo mėdžią (žvalgėsi prie inkilo, ieškodamos spiečiui naujo gyvenimo), tik jas namuose sulaikė Jnš. Bitys turia mėdžią mūsų avily, vis ūžia po kelias, turbūt ateis spiečius Grz. 2. nujautimas: Ir mano tokia mėdžia, kad į rudenį Ona ištekės Srv.