mencius reikšmė

Kas yra mencius? 1 meñcius (nlt.?) sm. (2); Kos37, A1884,265 rūšis, grupė, skyrius: Apynių vaisius yra prasto menciaus S.Dauk. Valgė grybus visokio menciaus – slėgtus ir džiūvusius S.Dauk. Žvėrienos yr visados apstingai; žuvų daugybė geriausio menciaus Bs. Darže turi prileist visokių paukščių ir žvėrių, teip kad kožno menciaus būt patinas su patelka BsPII79. | Antrasis mencius rodbalsų (raidžių) vadinas gaudėmis (consonantes) S.Dauk.
2 ×meñcius (plg. l. męt) sm. (2) 1. suirutė, sąmyšis, triukšmas: Tuose namuose vis yra meñcius J. Tokiame meñciuo[je] neužmigsi – troba prispitusi vaikų Pln. Papuolęs buvau į tokį meñcių, vos beišsikapanojau Pln. 2. sunkus darbas: Jis mence buvo, bo sušilęs, suplukęs J. Ana savo sūnų į meñcių įdėjo, t. y. į sunkų darbą J.